Išsamioji imunohistochemija: skaitmeninė, analitinė ir integruota

Santrauka. Imunohistochemija (IHC) plačiai naudojama šiuolaikinėje patologijoje kaip diagnostikos, ir vis dažniau, kaip prognostinis ir prediktyvinis įrankis/metodas. Metodo pagrindinė vertė susijusiu su jautriu specifinių baltymų identifikavimu audinio architektūros ir ląstelių populiacijų kontekste. Vienas iš pagrindinių standartinės IHC trūkumų yra tai, kad dažniausiai rezultatai gaunami optiniu kokybiniu ar pusiau kiekybiniu vertinimu. Nors to užtenka diagnostikai, tačiau prognostinių ir prediktyvinių žymenų matavimas reikalauja didesnio tikslumo ir atkartojamumo. Be to, yra didelis poreikis objektyviai įvertinti erdvinį žymens raiškos heterogeniškumą bei plėtoti integruotų biožymenų taikymą. Iš kitos pusės, sparti audinių proteomikos metodų, įvertinančių baltymų raišką dvimatėje erdvėje, plėtra iškėlė naujos kartos IHC koncepciją, žadančią aukšto lygio dauginę ir plataus dinaminio intervalo kiekybinius duomenis. Šis „evoliucinis atotrūkis“ tarp tradicinių ir naujos kartos IHC metodų gali būti užpildytas išsamiosios IHC, apimančios skaitmenines technologijas, įgalinančios kiekybinę, erdvinę ir multiparametrinę analitiką bei integruotos į patologijos darbo procesus ir informacines sistemas, pagalba. Šiame straipsnyje mes dalinamės išsamiosios IHC daugiapakopės plėtros perspektyvomis.